IT sektorius didele dalimi susideda iš darbo, kurį galima suskirstyti į atpažįstamus žingsnius: kodo rašymas pagal specifikaciją, testavimas pagal nustatytus kriterijus, dokumentacijos tvarkymas, bilietų prioritizavimas, infrastruktūros konfigūravimas, ataskaitų rengimas. Be to, yra darbas, kurio tiesiog neįmanoma sudėti į žingsnius: architektūrinis sprendimas, kuris galios metų metus, klientas, aprašantis problemą, kurios dar niekas neišsprendė, komanda, turinti pasverti terminą ir kokybės reikalavimą. Abu darbo tipai slypi tose pačiose pareigose, dažnai pas tą pačią asmenybę tą pačią dieną.
Tas derinys paaiškina, kodėl AI čia ateina ne kaip projektas, o kaip slenkantis poslinkis. Dalis darbo visada buvo darbo imli, nebūdama sudėtinga: kodo perkėlimas iš vienos kalbos į kitą, testinių scenarijų generavimas, žurnalų paieška pagal žinomą šabloną. Kai AI tą dalį visiškai arba iš dalies perima, popieriuje strategija nesikeičia — planas, klientui duotas pažadas, aptarnavimo lygis lieka tas pats — tačiau prielaida, kuri buvo apačioje, tiksliau, kiek žmonių ir valandų reikia tam pažadui įvykdyti, savaime nustoja būti savaime aiški.
Kas vyksta IT srityje, negalima apibendrinti kaip „AI pakeičia programuotojus“. Darbas skyla į tris kategorijas, kurios eina per beveik kiekvieną pareigybę. Kai kurias užduotis AI gali atlikti savarankiškai: struktūrizuoto kodo generavimas, vertimo žingsniai tarp sistemų, pasikartojantys testai. Kitos užduotys vyksta iš dalies: AI pasiūlo — kodo pakeitimą, rizikos įvertinimą, incidento santrauką — o žmogus patvirtina arba atmeta, su fiksuota priežastimi. Trečia kategorija lieka žmogaus darbas: pokalbis su klientu apie tai, ką jis iš tikrųjų turi mintyje, sprendimas, ar sistemą leisti į gamybą, ar ne, atsakomybė už tai, kas nepavyksta.
Pasiskirstymas tarp šių trijų nėra fiksuotas. Įmonėje su daug paveldėtų (legacy) sistemų ir mažai standartizuotos dokumentacijos trečios kategorijos dalis yra didesnė nei įmonėje su moderna, gerai dokumentuota infrastruktūra. Komandoje, kurioje priežiūra organizuota kaip nuolatinė proceso dalis — kai kažkas tikrai įvertina AI pasiūlymus, o ne tik juos praleidžia toliau — daugiau darbo persikelia į antrą kategoriją be kokybės nuostolių. Komandoje be tokios priežiūros AI apsiriboja pavieniais eksperimentais, ir mažai kas keičiasi, net jei technologija yra prieinama.
Priežastis, kodėl tai pasiekia direkcijos stalą, o ne tik IT skyrių, yra ta, kad strategijos šiame sektoriuje dažnai remiasi prielaida apie pajėgumus: kiek plėtros pajėgumų reikia planui įgyvendinti, kiek palaikymo pajėgumų aptarnavimo lygiui palaikyti, kiek vyresniojo personalo laiko jaunesniesiems mokyti. Kai AI perima dalį darbo pirmoje ar antroje kategorijoje, kinta atlaisvintų valandų ir darbo etatų (FTE) pajėgumo kiekis — ne fiksuotu procentu, tai priklauso nuo sistemų, proceso disciplinos ir priežiūros lygio, bet poslinkio kryptis yra pastovi.
Strateginis klausimas tada nėra, ar AI perima darbą, o ar planas dar remiasi senu pasiskirstymu. Planas, kuris skaičiuoja pastoviu plėtros pajėgumu, kainodaros modelis, paremtas fiksuotu palaikymo valandų skaičiumi klientui, mokymo programa, sukurta prielaida, kad jaunesniojo darbo pobūdis nesikeičia — tai visos prielaidos, kurios šio poslinkio metu gali nustoti veikti be jokio įspėjimo. Niekas jų formaliai neatšaukia; jos tiesiog lieka plane, kol tikrovė apačioje kinta. Tai kitoks modelis nei, pavyzdžiui, finansinių paslaugų sektoriuje, kur reguliavimas iš dalies lemia automatizavimo tempą, arba statybų sektoriuje, kur fizinis vykdymas nustato kitokią ribą tam, ką AI gali perimti. IT srityje ta riba dažnai yra mažiau fizinė ir mažiau teisinė, todėl ją lengviau pastumti — tai padidina, ne sumažina, riziką, kad prielaida pasensta be jokio pranešimo.
Dvi įmonės tame pačiame posektoriuje šiuo klausimu gali labai skirtis, ir tas skirtumas retai slypi AI įrankių prieinamume — jie prieinami abiem. Jis slypi tame, ar veikia priežiūros mechanizmas, kuris įvertina AI rezultatus su fiksuota priežastimi, ar dokumentacija ir sistemos yra tokios, kad AI galėtų su jomis dirbti, ir ar direkcija pastaruoju metu patikrino strategijos prielaidas su tuo, kas operatyviai jau pasikeitė. Įmonės, kuriose to paskutinio dalyko nėra, valdo strategiją, kuri popieriuje dar atrodo teisinga, tuo tarpu už jos slypinti pajėgumo prielaida jau seniai pasenusi.
Šis poslinkis paveikia ir klausimą, kas turėtų dalyvauti tokioje patikroje — ne tik direkcija, bet ir žmonės, kurie iš tikrųjų mato, kaip darbas kinta, kaip aprašyta apžvalgoje, kas turėtų dalyvauti strategijos apžvalgoje. Tiek, kiek šis poslinkis susijęs su sprendimais dėl personalo, jiems taikomi atskiri teisiniai reikalavimai; šis puslapis skirtas strategijai, ne tiems sprendimams.
Pagrindinis klausimas — kokį darbą šioje įmonėje AI iš tikrųjų galėtų perimti, kokį darbą iš dalies, ir kokis darbas išlieka žmogaus darbu — atsakomas FTE TO AI darbo skanavimu (werkscan) pagal kiekvieną užduotį, o ne pagal viso sektoriaus įvertį. Prieš tą skanavimą yra mažesnis žingsnis: nemokamas prielaidų patikrinimas (aannamecheck), trumpas etapas, kuriame įvardijate savo svarbiausias strategines prielaidas ir kiekvienai iš jų matote, kada ji buvo paskutinį kartą iš tikrųjų patvirtinta. Tai parodo, kurios prielaidos vis dar tvirtos, o kurios tyliai pasislinko. Visas strateginio spaudimo testas, kuriame išorinis vaizdas sugretinamas su direkcijos savęs vertinimu, dar rengiamas.
Stel uw vraag. Vaak zit de echte vraag een laag dieper — daar mag ik naar vragen.
Answers come from this site’s knowledge base. Not tailored advice, and not a scan of your company.